Kompiuterio sandara. Pagrindinės sąvokos.

Kompiuterio sandara

Kompiuteris – tai elektroninis įrenginys, kuris gali apdoroti duomenis(informaciją), bei valdyti kitus įrenginius(procesus).

Kompiuteris labai panašus į žmogų. Jis, kaip ir žmogus turi savo regos, klausos, uoslės, kalbos, lytėjimo ir kt. organus tik kitaip įvardytus…

Kompiuteris susideda iš sisteminio bloko (galima teigti, kad jis atstoja žmogaus smegenis), įvesties įrenginių(regos, klausos ir kt. organus), išvesties įrenginių(panašu į kalbos bei lytėjimo organus) bei išorinių informacijos kaupiklių (tai tiesiog žmogaus užrašų knygelės, knygos).

Įvesties įrenginiai: 

1. klaviatūra
2. pelė
3. skeneris (skaitlis)
4. mikrofonas
5. kamera

---

Išvesties įrenginiai:

1. vaizduoklis arba monitorius (tik ne TELEVIZORIUS !!!!!)
2. kolonėlės ar ausinės
3. spausdintuvas (printeris) Spausdintuvai būna trijų rūšių: adatiniai, rašaliniai, lazeriniai. Adatinių mažas greitis, didelis triukšmingumas, tik vienos spalvos. Rašalinių – vidutinis spausdinimo greitis, būna spalvotų ir nespalvotų. Kartais rašalinius spausdintuvus vadina dar čiurkšliniais.(p.s. čia aišku ne tai apie ką jūs pagalvojot, o reikalas tame, kad spausdintuvas, per labai, labai mažas skylutes purškia rašalą čiurkšlėmis ant popieriaus lapo).Lazeriniai pasižymi dideliu spausdinimo greičiu bei gera kokybe. Taip pat jų būna spalvotų ir nespalvotų. Na jau lazeriniu spausdintuvų veikimo principą, aišku kas norėsit, išsiaiškinsit patys.
4. multimedia projektorius.

Na pagaliau atkeliavom iki kompiuterio „smegenų dėžės“ – sisteminio bloko.

---

Sisteminis blokas:

Sisteminį bloką sudaro pagrindinė plokštė (motininė plokštė) ( p.s.kompiuteristai ja vadina tiesiog motka, na o jums tebunie motininė plokštė arba mother board). Į motininę plokštę įstatomas procesorius (kompiuterio smegenys), vidinė atmintis, vaizdo plokštė, garso plokštė, tinklo plokštė ir kt.

---

Motininių plokščių pavyzdžiai:

Procesorius – įtaisas apdorojantis informacija vidinėje atmintinėje.

---

Procesorių pavyzdžiai:

---

Kompiuterio atmintis.

Matavimo vienetai:

Mažiausias informacijos matavimo vienetas – bitas.

1 baitą sudaro 8 bitai.

1 Kilobaitas(Kb) – 1024 baitai.

1 Megabaitas (Mb) – 1024 Kb

1 Gigabaitas (Gb) – 1024 Mb

1 Terabaitas (Tb)  – 1024 Gb ir t.t.

Kompiuterio atmintis skirstoma į išorinę ir vidinę.

Vidinė atmintis dedama į motininę plokštę. Vidinės atminties rūšys:

1. RAM (random access memory) – darbinė atmintis. Išjungus kompiuterį visa informacija iš jos ištrinama. (p.s. na su tokia atmintim žmogui būtų problematiška !!!) J
2. ROM (read only memory)  (Bios) – pastovioji atmintis. Joje įrašyti duomenis apie kompiuterį. Galima įvardyti, kad tai kompiuterio pasas.
3. Cache – spartinančioji atmintis.
4. Video – video atmintis arba VRAM. (Va štai čia jau labai būdinga žmogui. !!!) J

Išorinė atmintis skirstoma:

1. HDD – kietasis diskas. Jame saugoma visa informacija. (na mūsų smegenys turi šiek tiek panašumo, tik skirtumas tas, kad neformatuojama. O kaip gerai kartais būtų padaryti FORMAT !!!!)
2. FDD – lanksčiųjų diskelių kaupiklis;
3. CD-ROM, DVD įrenginiai;
4. USB Flash drive (key) – atmintukas.

---

Kompiuterio atminčių pavyzdžiai:

---

Vaizdo sistema

Kompiuterio vaizdo sistemą sudaro vazduoklis ir vaizdo plokštė (video adapter).

Vaizdo plokštė, taip pat kaip ir kompiuteris turi savo atmintį ir savo procesorių.

---

Vaizdo plokščių pavyzdžiai:

---

Vaizduoklis (monitorius)

Skirstomi į kineskopinius, skystųjų kristalų (LCD) ir plazminius.

Monitorių dydžių būna įvairių : 14 colio, 15“, 17“, 19“, 21“ ir kt.

Spalvų kiekis monitoriuje (vaizduoklyje)

16 bitų – 65000 spalvų

24 bitai – 16 milijonų spalvų

32 bitai – 4 milijardai spalvų

Taško dydis

Visas vaizdas vaizduoklio ekrane piešiamas taškais. Kuo mažesnis taško dydis, tuo geresnė vaizdo kokybė. (standartiškai taško dydis – 0,28 mm). Jei taško dydis mažesnis nei 0,28 mm tuomet jūsų vaizduoklis tikrai turi geresnę vaizdo kokybė.

Kiekvienas kineskopinis vaizduoklis vaizdą piešia kadrais. Žmogaus akis nejaučia mirgėjimo kai yra daugiau nei 72 Hz, t.y. 72 kadrai per sekundę.

SOFTWARE

Programinė įranga

Skirstoma:

1. sisteminė įranga (operacinė sistema – būtina kiekvienam kompiuteriui)
2. taikomoji (žaidimai, pagalbinės programos – gali būti ir gali nebūti)

Operacinė sistema (OS) – tai programų rinkinys, kuris:

• valdo visus kompiuterio resursus;
• užtikrina kitų programų veikimą;
• palaiko ryšį tarp vartotojo ir kompiuterio, bei interpretuoja jo komandas.

Operacinių sistemų rūšys: vienprogramės (DOS)  ir daugiaprogramės (Windows)

Failas (byla) – įvardinta išorinės atminties sritis, kurioje saugoma informacijos porcija (dalis)

Katalogas (aplankas, direktorija, folder‘is) – įvardinta failų grupė, katalogų grupė

Darbinis katalogas (current directory) – katalogas, su kuriuo šiuo metu yra dirbama, arba kuris yra aktyvus.

Pakatalogis (subdirectory) – katalogas, kuris yra kito katalogo viduje.

Katalogų medis (tree) – struktūra, parodanti katalogų išdėstymą kitų atžvilgiu.

Kelias (path) – disko vardo, katalogų vardų seka, atskirta simboliais \.

Failų tipai

Failą sudaro – [pavadinimas.plėtinys] pvz.: praktinis-darbas.docx

1. Tekstiniai, dokumentiniai: .txt .doc .rtf   ir kt.
2. Programos vykdomieji failai(viso 4): .exe .com    .bat    .inf
3. Paveiksliukai, fotografijos: .bmp .jpg   .gif   .tiff   .pcx    .pic   ir kt.
4. Garsiniai failai: .wav .mp3    .mid    .snd    ir kt.
5. Animaciniai, video : .avi .mpg    .qt     .mov    .dat     .mpeg ir kt.
6. Programavimo kalbų tekstiniai : .pas .bas    .for    .asm     .cpp
7. Sisteminiai failai (įrenginių tvarkyklės): .sys .xls     .htm     .dll (dinaminio ryšio biblioteka)