Kompiuterių virusai

---

1. – KOMPIUTERINIŲ VIRUSŲ ATSIRADIMO ISTORIJA
2. – KOMPIUTERIŲ VIRUSAS. VIRUSŲ TIPAI. KENKSMINGUMAS.
3. – VIRUSAI INTERNETE. KOVOS BŪDAI. ANTIVIRUSINĖS PROGRAMOS.
4. – DUOMENŲ, INFORMACIJOS APSAUGA.

---

KOMPIUTERINIŲ VIRUSŲ ATSIRADIMO ISTORIJA

 

Kompiuteriniai virusai – tai piktavališkos kompiuterinės programos sugebančios pačios plisti, dažnai įgaudamos epidemijos mastus. Dėl pastarojo bruožo kompiuteriniai virusai yra labai panašūs į biologinius virusus.
Kompiuteriniai virusai sukelia žalingus padarinius, pavyzdžiui, sunaikina, sugadina, ar net pavagia kompiuteryje esančią informaciją, taip pat gali atlikti kompiuterines atakas prieš kitus kompiuterius, nulemti kompiuterių ir tinklų perkrovas arba perimti kompiuterio valdymą.

 

1949 m. vengrų mokslininkas matematikas John von Neumann sukūrė save kopijuojančių programų teoriją, tai buvo pirmasis teorinis, pagal šių dienų supratimą, programos-viruso modelis.

Pirmoji programa, turėjusi kompiuterinio viruso bruožų, buvo 1960 m. sukurtas žaidimas Core War, tačiau jis nebuvo tikras virusas, galintis daugintis už kūrimo aplinkos ribų. Šio žaidimo kūrėjai, galima sakyti, sukūrė ir pirmąją antivirusinę programą, pavadintą Reeper, kuri naikino žaidimo Core War sukurtas kopijas. Tačiau apie šio žaidimo egzistavimą buvo paskelbta tik 1983 m. žurnale Scientific American.

Pirmuoju tikru kompiuteriniu virusu daugelis tyrinėtojų laiko programą Elk Cloner, kurią 1982 m. sukūrė vidurinės mokyklos moksleivis Rich Skrenta. Elk Cloner buvo sukurtas kaip pokštas, nes užkrėtė žaidimą, kurį paleidus 50-tąjį kartą juodame ekrane pasirodydavo eilėraštukas apie virusą (1 pav.).

Manoma, jog tai pirmasis kompiuterinis virusas paplitęs už kūrimo aplinkos ribų. Šis virusas plito diskeliais, užkrėsdamas Apple DOS 3.3 operacinę sistemą. Virusas pasileisdavo kiekvieną kartą užkraunant kompiuterį iš diskelio. Jis netrukdė dirbti su kompiuteriu, tik stebėdavo sistemos darbą su diskais, užkrėsdamas kiekvieną, dar neužkrėstą, diskelį. Būtent tokiu pačiu principu (užkrėsdavo diskelio ar kietojo disko formatavimo sektorių ir kiekvieną sykį paleidžiant failus/programas daugindavosi) veikė ir dauguma kitų kompiuterinių virusų iki interneto atsiradimo.

Tuo metu dar nauja operacinė sistema MS-DOS (Microsoft Disk Operating System) jau išsiskyrė iš kitų. Ši sistema turėjo dideles perspektyvas, tačiau ir nemažai trūkumų. 1986 m. ji tapo viruso Brain taikiniu. Žalingas šis programos kodas buvo parašytas Pakistane brolių Basit ir Amjad Farooq Alvi, nors iš tiesų jų ketinimai buvo tik apsaugoti savo darbą nuo piratavimo. Virusas užkrėsdavo diskų paleidimo sektorius ir juose esanti informacija tapdavo nepasiekima.

Tais pačiais metais atsirado visiškai naujos rūšies virusas – trojanas arba Trojos arklys (Trojan), kuris apsimesdavo esąs kita, žinoma programa. Buvo manoma, kad jis vykdo naudingus veiksmus, o iš tikro trojanai iškart pradėdavo destrukciją, dažniausiai vogdami iš apkrėstojo kompiuterio duomenis. Pirmasis trojanas buvo pavadintas PC-Write, kuris pasirodė kaip teksto procesorius. Programą paleidus ekrane buvo matomas įprastas tekstas, tačiau vartotojui dirbant, PC-Write trindavo ir gadindavo kompiuterio kietajame diske esančius failus.

Labai greitai virusų kūrėjai suvokė, kad užkrėsti failai gali būti dar žalingesni kompiuterinėms sistemoms. 1987 m. pasirodė virusas Suvir-02, kuris užkrėsdavo COM (angl. Computer Output on Microfilm) failus ir atverdavo kelią liūdnai pagarsėjusiems virusams Jerusalem arba Viernes 13. Tačiau, vienas tų laikų žalingiausių virusų buvo kirminas Morris worm pasirodė 1988 m. ir užkrėtė tais laikais įspūdingą skaičių 6000 kompiuterių.

Iki 1995 pasirodė dauguma šiomis dienomis žinomų žalingų programų: pirmieji makro virusai, polimorfiniai virusai ir pan. Kai kurie iš jų, tokie kaip pvz. MichaelAngelo 1992 m. net sukėlė epidemiją. Tai buvo pirmasis per programuotojų neapdairumą plačiai paplitęs ir išgarsėjęs virusas, jis kasmet pradeda veikti per šio menininko gimtadienį, tačiau jis nebuvo labai pavojingas. Tačiau būtent jis paskatino garsiai apie virusus kalbėti visame pasaulyje.

KOMPIUTERIŲ VIRUSAS

Virusu vadinamos kenkėjiškos programos, trikdančios kompiuterio veikimą. Paprastai kompiuterinis virusas užkrečia kitas programas, įterpdamos į jas viruso kodą. Virusas dauginasi ir keliauja iš vieno kompiuterio į kitą.

Kompiuterio virusas – parazitinė, kenkėjiška programa, prisijungianti prie vykdomųjų bylų, gaminanti savo kopijas ir jomis užkrečianti kitas bylas, galinti pažeisti arba sunaikinti duomenis, pakeisti programų darbą.

Virusų tipai

Šiuo metu žinoma daug virusų. Jie klasifikuojami pagal įvairius požymius. Vienas jų – viruso ypatybės ir veikimo būdas:

• tikrieji virusai – programos, prisiklijuojančios prie kitų programų ir atgyjančios, kai infekuotoji programa ruošiama vykdyti;
• programos – kirminai, kurie visą laiką dauginasi, užimdamos vis didesnę atmintinės sritį, dažniausiai dauginasi elektroniniu paštu;
• loginės bombos, pradedančios veikti, įvykus konkrečiam loginiam įvykiui, pavyzdžiui perjungiant vartotoją arba po tam tikro kiekio vieno klavišo paspaudimo.;
• laiko bombos, pradedančios veikti numatytu laiku, pavyzdžiui virusas CIH veikė tik balandžio 26 d. kai įvyko avarija Chernobylio atominėje elektrinėje;
• Trojos arkliai – programos, įterptos į kitas programas; jos atrodo kaip naudingos programos, tačiau atlieka kenkėjiškus veiksmus;
• nematomi virusai – programos, paslepiančios jų atliktus pakeitimus bylose ar išorinės atmintinės sektoriuose;
• Makrovirusai – tai virusų rūšis, kuri pažeidžia dokumentinius failus, kurie vykdo makrokomandas. Šie virusai prilimpa prie Microsoft Word ar Exel programų taip, kad visi naujai sukurti dokumentai jau būtų užkrėsti šiuo virusu, startavęs kitame kompiuteryje, atidarant dokumentą, galėtų atlikti užkrėtimą.
• Polimorfiniai virusai – vieni pavojingiausių kompiuterinių virusų. Šie virusai kiekvieną sykį užkrėsdami sistemą koduojami ir dekoduojami naudojantis skirtingus algoritmus ir (de)kodavimo raktus. Toks maskavimo būdas labai apsunkina antivirusinių programų paieškas.

Virusų kenksmingumas

Pagal kenksmingumo lygį virusai skirstomi:

• nepavojingieji virusai kompiuterio darbui ypatingai nekenkia, tik į ekraną išveda įvairius pranešimus, imituoja įvairus garsus ir pan.
• pavojingieji virusai gali rimtai sutrikdyti kompiuterio darbą;
• labai pavojingi virusai naikina programas ir duomenis, ištrina reikalingą sisteminę informaciją (pavyzdžiui, bylų išdėstymo lenteles)

Virusai, užkrėtę sistemą, gali:

• sumažinti kompiuterio greitį;
• neleisti atlikti kai kurias operacijas;
• modifikuoti duomenis;
• ištrinti bylas;
• fiziškai sugadinti kai kuriuos įrenginius.

---

VIRUSAI INTERNETE

Internetas yra labai paranki terpė virusams plisti. Interneto virusus galima suskirstyti į kelias grupes.

Pirmosios grupės virusai patys plisti internete negali. Išplatinti tokį virusą gali tik vartotojas, paskleidęs juo užkrėstą bylą internete. Apsauga nuo panašių virusų yra gana paprasta – tiesiog reikia įprasti tikrinti iš interneto siunčiamas bylas.

Antrosios grupės virusai įdomūs tuo, kad jie dažniausiai neegzistuoja ir net negali egzistuoti.
Kenkia ne virusai, o pranešimai apie juos. Toks nereikalingas duomenų srautas užteršia
kompiuterinius tinklus, sumažindamas naudingos informacijos persiuntimo spartą.

Gavę laišką su prisegta byla, būtinai patikrinkite ją antivirusine programa.

Kova su virusais

Siekiant apsisaugoti nuo virusų naudojamos:

• bendrosios informacijos apsaugos priemonės – duomenų rezervavimas, kopijavimas, kreipties į bylas apribojimas;
• specializuotos kovos su virusais priemonės – tai techninė ir programinė antivirusinė įranga;
• profilaktinės priemonės taip pat gali realiai sumažinti užsikrėtimo virusu tikimybę.
  Tai visos informacijos tikrinimas, antivirusinių programų atnaujinimas, vengti informacijos iš „neaiškių” interneto svetainių.

 

 

Antivirusinė programinė įranga

Kovai su virusais naudojamos specialios programos, dažniausiai vadinamos antivirusinėmis programomis.

• Programos – detektoriai suteikia galimybę rasti bylas, kurios užkrėstos žinomu virusu. Virusą programos atpažįsta pagal jo parašą – jam vienam būdingą baitų kombinaciją. Šių parašų sąrašą paprastai galima atnaujinti automatiškai iš programos interneto svetainės.
• Programos – daktarai ne tik atpažįsta virusus, bet ir suteikia galimybę išgydyti užkrėstas bylas. Jei bylos išgydyti nepavyksta, ją neutralizuoja, padarydami bylą neveiklia arba ją pašalina. Tačiau taip gydant bylas yra tikimybė sugadinti jose saugomus duomenis.
• Programos – filtrai (rezidentinės antivirusinės programos) kompiuterio darbo metu nuolat laikomos jo pagrindinėje atmintinėje ir praneša vartotojui apie virusais užkrėstas bylas, į kurias tuo metu kreipiasi operacijų sistema ar taikomosios programos.

Informacijos apsauga nuo nesankcionuoto jos naudojimo

Nors kompiuteriai ir internetas kelia pavojų jūsų asmeninių duomenų saugumui, tvarkingai naudojantis kompiuteriu galima visiškai išvengti informacijos „vagysčių”. Reikia įsidėmėti keletą patarimų.

• Svarbiausius dokumentus apsaugokite slaptažodžiais, patartina ilgesniais, kurie sudaryti ne tik iš raidžių, bet ir iš skaitmenų ar specialiųjų simbolių.
• Naudokite ištrintų programų naikinimo programas.
• Naudokite MS Windows 10 ar analogiško saugumo operacijų sistemas, kuriose prie asmeninių vartotojo duomenų negali prieiti net sistemos administratorius.
• Atsargiai elektroniniu paštu siųskite konfidencialią informaciją.
• Laiškus patartina koduoti. Tam naudojamos specialios programos (PGP), tačiau tuo atveju siuntėjas ir gavėjas turi turėti tą pačią pašto programą.
• Pasirašykite laiškus elektroniniu parašu. Tam reikalingas skaitmeninį ID arba sertifikatas, įdiegtas į jūsų interneto naršyklę. Tada laišką galėsite pasirašyti naudodami sertifikato kodą. Gavėjas turi turėti kodą ir pašto programą, suprantančią skaitmeninius parašus.

KLAUSIMAI

1. 1. Kas yra kompiuterių virusas?
   2. Kuriais metais buvo paminėtas teorinis programos-viruso modelis?
   3. Kas yra Core War ir Reeper?
   4. Kuriais metais laikoma, pirmojo viruso sukūrimo data?
   5. Kokius žinote kompiuterių virusų tipus?
   6. Kaip skirstomi virusai pagal kenksmingumą?
   7. Ką gali padaryti virusai užkrėstame kompiuteryje?
   8. Kovos su virusais būdai?
   9. Kokias žinote antivirusines programas?
   10. Kokia būna antivirusinė programinė įranga?
   11. Kokius patarimus duotumėte stengiantis apsaugoti duomenis kompiuteryje?

PRAKTINIĖ UŽDUOTIS

1. Surasti internete 10 antivirusinių programų logotpių/paveiksliukų.
2. Surašyti antivirusinių programų pavadinimus į NOTEPAD arba WORD programą ir išsaugoti pavadinimu antivirus.
3. Surasti internete programą photo koliažui gaminti, pvz: https://www.photocollage.com/ | https://www.befunky.com/ arba kitą savo pasirinktą.
4. Remiantis pirma užduotimi, panaudoti 10 antivirusinių programų paveiksliukų koliažui pagaminti.
5. Išsaugoti koliažą į savo kompiuterį pavadinimu antivirusu koliazas, pvz: antivirusu-koliazas.jpg. arba antivirusu-koliazas.png
6. Atsiųsti 2 failus, t.y. antivirus.txt ir antivirus-koliazas.jpg elektroniniu paštu:

d a r b a i @ s a l t i n i o. l t – laiško temoje nurodant savo vardą, pavardę bei klasę, pvz: Jonas Jonaitis 6 a Koliažas

TRUMPAS GIDAS

 

TESTAS ŽINIŲ PASITIKRINIMUI